Kelionės planavimas:
Važiavimas realiu laiku:
Pildymas internetu
Mobilioji Švieslentė
Užsisakyk Parkavimą
Parkavimo leidimo galiojimo tikrinimas
Popierinių bilietų galiojimas
Popieriniai bilietai su LT nominalais galios iki 2016-12-31
Klientų aptarnavimo linija
8 800 12344
Kasos darbo laikas
I-IV 8:00 - 19:00
V 8:00 - 18:00
Svetainės lankomumas:
Iš viso:  6107964
Šiandien:  2508
Dabar naršo:  26

Kelių transporto kodeksas

Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 119-2772

Neoficialus kodekso tekstas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ TRANSPORTO

KODEKSAS

 

1996 m. lapkričio 19 d. Nr. I-1628

Vilnius

 

 

PIRMASIS skirsnis

Bendrosios nuostatos

 

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

1. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – šis kodeksas) reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą.

2. Šio kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

2 straipsnis. Kelių transportas ir kelių transporto priemonės

1. Kelių transportas - sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.

2. Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines.

3. Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi.

4. Autobusas - motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą.

5. Troleibusas - autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija.

6. Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.

7. Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija.

8. Neteko galios nuo 2009-12- 28.

9. Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės.

10. Krovininis automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais.

11. Priekaba - transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė.

12. Puspriekabė - su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28

 

3 straipsnis. Kelių transporto objektų nuosavybė

1. Kelių transporto priemonės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, tarptautinėms organizacijoms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims, negali būti perleista kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir tarptautinėms organizacijoms.

2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)

Nr.XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)

 

4 straipsnis. Kelių transporto valstybinis valdymas

1. Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos.

2. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

3. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

 

5 straipsnis. Kelių transporto teisės aktai

Kelių transporto santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, tarptautinės sutartys.

 

6 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato kelių transporto vežimus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

 

ANTRASIS skirsnis

Vežimų organizavimas

 

7 straipsnis. Vežimų organizavimo sąvoka

1. Vežimų organizavimas – techninių sąlygų ir teisinių santykių tarp keleivio, krovinio, bagažo, smulkios siuntos siuntėjo, gavėjo ir vežėjo nustatymas.

2. Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

 

8 straipsnis. Kelių transporto veiklos licencijavimas

1. Keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją.

2. Licencijų rūšys:

1) Lietuvos Respublikoje išduota licencija verstis keleivių vežimu autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) Lietuvos Respublikoje išduota licencija verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos;

3) licencija verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais, suteikianti teisę vežti keleivius Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4) licencija verstis keleivių vežimu autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, suteikianti teisę vežti keleivius autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, kai maršruto pradžia arba pabaiga yra licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje;

5) licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, suteikianti teisę vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.

3. Licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nereikalinga:

1) universaliųjų pašto paslaugų teikėjams, vežantiems pašto siuntas;

2) vežant sugadintas ir avarijas patyrusias transporto priemones;

3) vežant vaistus (vaistinius preparatus), prietaisus, įrenginius ir kitus gaminius, reikalingus pirmajai medicinos pagalbai teikti atliekant gelbėjimo darbus, ypač stichinių nelaimių atveju.

4. Vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 dalyje nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomojama, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, ir neterminuotai arba laikinai, kai transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, įregistruota Lietuvos Respublikoje ir turėti transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio numerio ženklus.

5. Licencijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose, ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą naikina, pripažįsta fizinį asmenį, einantį transporto vadybininko pareigas, netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai, tikrina, ar vežėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija), vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009 ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

6. Licencijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą naikina, pripažįsta fizinį asmenį, einantį transporto vadybininko pareigas, netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai, tikrina, ar vežėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, savivaldybės vykdomosios institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009 ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Vyriausybė.

7. Licencijos ir jų kopijos išduodamos (pratęsiamas galiojimas) arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jas išduoti (pratęsti galiojimą) per 30 dienų nuo prašymo ir dokumentų, reikalingų joms gauti, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos.

8. Licencijos išduodamos dešimties metų laikotarpiui.

9. Vežėjas, pageidaujantis gauti licenciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, visą laikotarpį, kol šią licenciją turi, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

10. Transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų transporto veiklai, vykdomai naudojant iš viso ne daugiau kaip 30 transporto priemonių, turinčių licencijos kopijas. Vadovaujant vieno vežėjo transporto veiklai, transporto priemonių, turinčių licencijos kopijas, skaičius neribojamas.

11. Vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies b punkte. Vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jiems nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir jie neturi teistumo už pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje.

12. Transporto vadybininkas privalo atitikti profesinės kompetencijos reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Profesinė kompetencija nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

13. Licencijos (licencijų kopijos) neišduodamos, jeigu:

1) pateikiami nustatytų reikalavimų neatitinkantys ar neteisingai užpildyti dokumentai ir vežėjas neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus;

2) dokumentuose pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo pašalinti šiuos trūkumus;

3) vežėjas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų;

4) vežėjui buvo panaikintas licencijos galiojimas pagal šio straipsnio 16 dalies 4 ar 5 punktą. Licencija neišduodama vienus metus nuo turėtos licencijos galiojimo panaikinimo dienos;

5) sustabdytas bent vienos licencijos kopijos galiojimas.

14. Vežėjai įspėjami apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, taip pat licencijos galiojimas sustabdomas arba panaikinamas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 13 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 7 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 21 ir 22 straipsniuose nurodytais atvejais Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

15. Licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka:

1) nepranešė apie vežėjo valdymo centro adreso pakeitimą;

2) nepranešė apie transporto vadybininko pakeitimą, atleidimą iš darbo, mirtį ar pripažinimą neveiksniu;

3) negrąžino licencijos pasikeitus joje įrašytiems duomenims.

16. Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) vežėjas pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą;

2) likviduojamas ar reorganizuojamas vežėjas baigia veiklą kaip juridinis asmuo;

3) vežėjas bankrutavo;

4) vežėjas, kuris buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą ar kuriam buvo sustabdytas licencijos galiojimas už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, per nustatytą laiką nepašalino nurodytų pažeidimų;

5) paaiškėja, kad dokumentuose licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys.

17. Licencijas išduodančios institucijos gali sustabdyti licencijos kopijų galiojimą, kai yra pažeidimų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede, ar kai kartojasi kiti pažeidimai arba jeigu vežėjas Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka negrąžino licencijos kopijos pasikeitus joje įrašytiems duomenims.

18. Licencijos kopijos galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) vežėjas pats atsisako naudotis licencijos kopija;

2) paaiškėja, kad licencijos kopijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;

3) vežėjas laiku negrąžino licencijos kopijos, kurios galiojimas sustabdytas;

4) vežėjas per galiojimo sustabdymo terminą nepanaikino priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos kopijos galiojimas;

5) panaikinama licencija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

Nr.XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)

 81 straipsnis. Lietuvos vežėjų informacinė sistema

 

1. Duomenys, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 2 dalyje, kaupiami Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje.

2. Už Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų tvarkymą, keitimąsi informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir ataskaitų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 26 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 17 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 28 straipsnyje, teikimą Europos Komisijai atsakinga Valstybinė kelių transporto inspekcija.

3. Savivaldybės vykdomosios institucijos teikia duomenis Lietuvos vežėjų informacinei sistemai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)

 

9 straipsnis. Vežimų klasifikacija

1. Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus.

2. Vidaus vežimai - tokie vežimai, kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Tarptautiniai vežimai - tokie vežimai, kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną.

 

10 straipsnis. Kelių transporto priemonės ekipažas

1. Kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys.

2. Ekipažo narių teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleivių ir krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

3. Ekipažo darbą ir poilsį nustato Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, taip pat Vyriausybės nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

 

11 straipsnis. Stotys ir stotelės

1. Miestuose ir didesnėse gyvenvietėse steigiamos autobusų stotys, kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius reguliariais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo arba juridinio asmens struktūrinis padalinys.

2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar atstovybės.

3. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.

4. Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai.

5. Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių miestuose, gyvenvietėse ir keliuose įrengimą ir priežiūrą reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)

 

12 straipsnis. Tarptautiniai vežimai

Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

 

TREČIASIS skirsnis

Kelių transporto kontrolė

 

13 straipsnis. Kelių transporto kontrolė

1. Valstybinė kelių transporto kontrolė – tai veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių.

2. Valstybinę kelių transporto kontrolę atlieka:

1) Valstybinė kelių transporto inspekcija;

2) savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos;

3) kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė.

3. Vežėjai gali atlikti savo keleivinių kelių transporto priemonių ekipažų, jomis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kelių transporto kontrolę arba įgalioti tai atlikti kitus asmenis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)

 

14 straipsnis. Kelių transporto kontrolės įgaliojimai

1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos kelių transporto kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai.

2. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

3. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų įgaliojimus nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir šių tarnybų nuostatai.

4. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, ir šių priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

5. Vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų atliekamos kelių transporto kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos, ir jų įstatai (nuostatai).

6. Vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų transporto kontrolę vykdantys darbuotojai turi teisę sustabdyti keleivines kelių transporto priemones ir tikrinti šių priemonių ekipažų dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31)

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)

 

KETVIRTASIS skirsnis

VALSTYBĖS RINKLIAVA IR TARIFAI

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. IX-283, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001 05 09)

 

15 straipsnis. Valstybės rinkliava

Už licencijų (leidimų) verstis kelių transporto ūkine komercine veikla, kitų su kelių transporto veikla susijusių juridinę galią turinčių dokumentų ir jų dublikatų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-283, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001 05 09)

Nr. IX-2328, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4318 (2004-07-27)

 

16 straipsnis. Tarifai

1. Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas.

2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.

3. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka.

4. Keleivių vežimo reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato ir juos skelbia vežėjas Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

5. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Autobusų stotys visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (vietinio (priemiestinio), tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taiko vienodus paslaugų tarifus.

6. Kiti keleivių ir krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Su keleivių ir krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-924, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2895 (98.12.02)

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)

Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31)

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

 

PENKTASIS skirsnis

Keleivių ir bagažo vežimas

 

17 straipsnis. Keleivio, bagažo ir smulkių siuntų sąvokos

1. Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone.

2. Bagažas – daiktai, kuriuos keleivis vežasi kelių transporto priemone.

3. Smulkios siuntos – daiktai arba krovinys, kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys siunčia keleivine kelių transporto priemone.

4. Bagažo ir smulkių siuntų maksimalų dydį ir svorį nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

 

171 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas

1. Savivaldybių institucijos užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007.

2. Savivaldybių institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka:

1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais;

2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

3. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priede išdėstytas taisykles.

Kodeksas papildytas straipsniu:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

Straipsnio pakeitimai:

  1. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

 

18 straipsnis. Keleivių vežimas

1. Keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės.

2. Keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

3. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.

4. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.

5. Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų ir pan.).

6. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje.

7. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Atskirais atvejais, suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija, maršrutas gali tęstis per dviejų ir daugiau gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Kai maršrutas tęsiasi per daugiau kaip dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, jo trasa negali būti ilgesnė kaip 50 km.

8. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.

9. Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje, ilgesnė kaip 50 km, kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.

10. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.

11. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.

12. Keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimas išduodamas arba atsisakoma (nurodžius priežastis raštu) jį išduoti per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti leidimą ir visų dokumentų, reikalingų jam gauti, gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Leidimas neišduodamas, jeigu vežėjo lengvasis automobilis neatitinka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų, pateikiami ne visi reikiami, nevisiškai, netaisyklingai užpildyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus. Leidimo galiojimas sustabdomas, kai vežėjas pažeidžia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių reikalavimus, lengvasis automobilis, kuris įrašytas leidime, neatitinka nustatytų reikalavimų ir vežėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
  2. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31)
  3. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
  4. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)
  5. XII-1574, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05688

 

19 straipsnis. Keleivio vežimo sutartis

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

 

20 straipsnis. Keleivio bilietas

1. Keleivio bilietas – keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Vežant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra būtinas.

2. Bilietų rekvizitus, jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

21 straipsnis. Keleivio teisės ir pareigos

1. Keleivis turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą;

2) keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka nemokamai vežtis nustatyto svorio ir dydžio bagažą;

3) nemokamai vežtis du iki 7 metų vaikus, jei jie neužima atskiros sėdimos vietos, reguliarių reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais;

4) važiuoti to paties vežėjo ar jų susitarimu kitomis transporto priemonėmis su tuo pačiu bilietu į tą patį paskirties punktą, kai biliete nurodyta transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali važiuoti, ir nemokėti priemokos už pakeistą patogesnę transporto priemonę, tačiau gauti bilieto kainos skirtumą, jeigu transporto priemonė pakeista į mažiau patogią, nei buvo nurodyta keleivio biliete, o, vežėjui nepateikus kitos transporto priemonės, gauti atitinkamą kompensaciją Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka;

5) iki išvykimo į reisą nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį, grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka;

6) į Reglamente (ES) Nr. 181/2011 nustatytas teises.

2. Keleivis privalo:

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis nustatytos tvarkos.

3. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatas ir jų kompensavimo tvarką nustato įstatymai. Lengvatomis naudotis turi teisę asmenys, pateikę šią teisę liudijančius dokumentus.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
  2. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25)

 

22 straipsnis. Ekipažo teisės ir pareigos

1. Ekipažas turi teisę:

1) išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą;

2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius, su nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Keleivių ir bagažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;

3) laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą nepalankiomis kelio bei meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje nustatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.

2. Ekipažas privalo:

1) užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą;

2) kelionės metu turėti ekipažo dokumentus;

3) laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;

4) nepažeisdamas talpumo normų, paimti kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių nebegali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę.

 

23 straipsnis. Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys

1. Keleivio bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui, o keleivis įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

2. Keleivio bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas.

3. Smulkios siuntos vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti siuntą į kvite nurodytą paskirties punktą, o siuntėjas – sumokėti nustatytą užmokestį.

4. Smulkios siuntos vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra kvitas.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

 

24 straipsnis. Keleivio bagažo priėmimas ir išdavimas

1. Keleivio bagažas į transporto priemonę priimamas ir paskirties punkte išduodamas pateikus bagažo kvitą ar keleivio bilietą.

2. Draudžiamų vežti ir saugoti daiktų sąrašą nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

 

25 straipsnis. Rasti daiktai

1. Rasti transporto priemonės salone arba stoties teritorijoje daiktai perduodami ekipažui arba autobusų stoties administracijai.

2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

 

ŠEŠTASIS skirsnis

Krovinių vežimas

Skirsnio pavadinimas keistas:

  1. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

 

26 straipsnis. Krovinių vežimo sąvoka

1. Krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis.

2. Siuntėjas - fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui.

3. Gavėjas - fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti krovinį.

4. Krovinio vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita.

5. Krovinių vežimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

 

27 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis

Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą  ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

 

28 straipsnis. Užsakymas

1. Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti.

2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

3. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai:

1) krovinio siuntėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

2) krovinio gavėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai;

4) krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis;

5) transporto priemonės pateikimo laikas;

6) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai;

7) krovinio specialios vežimo sąlygos.

4. Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų kroviniui vežti.

5. Užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

 

29 straipsnis. Važtaraštis

1. Važtaraštis - krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.

2. Važtaraštyje siuntėjas nurodo:

1) važtaraščio surašymo vietą ir datą;

2) siuntėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;

3) gavėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;

4) vežėjo pavadinimą ir adresą;

5) vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį;

6) krovinio pavadinimą;

7) krovinio svorį ar kiekį;

8) krovinio pakrovimo vietą ir laiką;

9) krovinio iškrovimo vietą;

10) mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas;

11) vežant pavojingą krovinį - jo klasę ir nustatytą numerį.

3. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

4. Neteko galios nuo 2005-04-12.

  1. Neteko galios nuo 2005-04-12.

Straipsnio pakeitimai:

  1. VIII-346, 97.06.30, Žin., 1997, Nr.66-1611 (97.07.11)
  2. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
  3. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12)

 

30 straipsnis. Važtaraščio išdavimas

1. Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį.

2. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį - kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis - lieka pas vežėją. Šalims susitarus, gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių.

3. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu.

 

31 straipsnis. Krovinio priėmimas

1. Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas - krovinį.

2. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje.

3. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas.

4. Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje.

5. Siuntėjas atsako už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį teisingumą. Jei dėl to, kad šie duomenys buvo klaidingi, netikslūs ar ne visi, vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių, siuntėjas turi juos atlyginti.

 

32 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

1. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

2. Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje, vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.

 

33 straipsnis. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai

1. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarime.

2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

3. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys turi būti nuvežtas gavėjui per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimuose terminą.

 

34 straipsnis. Krovinio peradresavimas

Siuntėjas, kol krovinys vežamas, turi teisę, nekeisdamas paskirties punkto, keisti važtaraštyje nurodytą gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.

 

35 straipsnis. Krovinio perdavimas gavėjui

1. Atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi.

2. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento.

3. Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčai, gali būti kviečiamas ekspertas.

4. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sugadinus jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį.

5. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra, vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Negavęs siuntėjo nurodymo, vežėjas grąžina krovinį siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti krovinį laikinai saugoti.

 

36 straipsnis. Krovinių ženklinimas ir pakuotė

1. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms.

2. Kroviniai ženklinami kelių eismo ir kitų taisyklių nustatyta tvarka.

 

37 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

1. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR).

2. Pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

 

38 straipsnis. Krovinių vežimas savo sąskaita

1. Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.

2. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyta:

1) važtaraščio surašymo vieta ir data;

2) vežėjo pavadinimas ir adresas;

3) krovinio pavadinimas;

4) krovinio svoris ar kiekis;

5) krovinio pakrovimo vieta;

6) krovinio iškrovimo vieta;

7) transporto priemonės markė ir valstybinis numeris;

8) vežėjo parašas ir antspaudas, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta vežėjo steigimo dokumentuose arba įstatymuose;

9) vežant pavojingą krovinį - jo klasė ir nustatytas numeris.

3. Veždamas krovinius savo sąskaita, vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo, kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų.

4. Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui.

Straipsnio pakeitimai:

  1. XII-504, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3775 (2013-07-13)

 

39 straipsnis. Krovinių tarptautiniai vežimai

1. Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, pasirašyta Ženevoje.

2. Krovinių tarptautinių vežimų savo sąskaita reguliuoja tarptautiniai susitarimai.

 

40 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-11-22.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
  2. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

 

41 straipsnis. Krovinių vežimas pagal ekspedijavimo sutartį

1. Pagal ekspedijavimo sutartį krovinio siuntėjas ar gavėjas gali pavesti ekspeditoriui atlikti veiksmus, susijusius su krovinio siuntimu bei gavimu.

2. Ekspedijavimo veiklą reguliuoja įstatymai.

 

SEPTINTASIS skirsnis

Atsakomybė

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

 

42 straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės.

2. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

3. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleiviui kelių transporto priemonėje arba įsėdimo ar išlipimo iš jos metu, neatsižvelgiant į tai, ar kelių transporto priemonė atliko vežimą, ar ne.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

 

43 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą. Vežėjui susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.

 

44 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatos

sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti kelių transporto priemonės valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

 

45 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą

1. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.

2. Vežimu laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.

3. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.

4. Krovinio ar bagažo praradimu laikomas jų nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu - jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.

 

46 straipsnis. Atsakomybės dydžio nustatymas

1. Vežėjas padarytą žalą kroviniui ar bagažui, kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.

2. Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė.

3. Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis ar asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę.

4. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokių kainų nėra, - pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.

5. Kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.

6. Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji.

Straipsnio pakeitimai:

  1. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

 

47 straipsnis. Atsakomybė už keleivio, bagažo ar krovinio pavėluotą vežimą

1. Vežėjas, pažeidęs keleivio, bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiesčio maršrutais), privalo atlyginti keleiviui, krovinio siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

2. Vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, transporto priemonės gedimo, gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei, šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)
  2. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

 

48 straipsnis. Keleto vežėjų atsakomybė

Kai krovinys prarastas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų.

 

49 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus kelių transporto priemonėms

1. Žalą, padarytą keleiviui, bagažui ar kroviniui susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina transporto priemonės, dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas, valdytojas.

2. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai nukentėjusiesiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

 

50 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims

Žalą, padarytą kelių transporto priemonėmis tretiesiems asmenims ar jų turtui, atlygina kaltas dėl žalos padarymo vežėjas. Žalos dydį ir jos atlyginimo tvarką reguliuoja Civilinis kodeksas.

 

51 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas

1. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu yra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jeigu vežėjas įrodys, kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.

2. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, trūkumą arba sužalojimą, jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės, kai:

1) krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis, o vienetinis krovinys - su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis, banderolinėmis plombomis;

2) krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo, korozijos, nubyrėjimo ir pan.);

3) krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo;

4) krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo normų ar leistinų paklaidos matavimo priemonėmis ribų, taikomų vežant kelių transporto priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

 

52 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas

Vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

 

53 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą

Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

 

54 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

 

55 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporte galiojančių taisyklių pažeidimą

Keleivių, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų taisyklių kelių transporte pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

56 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka

1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo pareikšti vežėjui pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos, jeigu Europos Sąjungos reglamentuose nenustatyta kitaip. Jeigu per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.

2. Ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškinio senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas ieškinio senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui arba kitam Europos Sąjungos reglamentuose nustatytam pretenzijų išnagrinėjimo terminui.

Straipsnio pakeitimai:

  1. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25)

 

57 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

 

58 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS        ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

                                                                                Lietuvos Respublikos

                                                                                kelių transporto kodekso

                                                                                priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL 2006 L 102, p. 1).

2. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1).

3. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51).

4. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. 72).

5. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (OL 2009 L 300, p. 88).

6. 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2011 L 55, p. 1).

Kodeksas papildytas priedu:

  1. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)

Priedo pakeitimai:

  1. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)
  2. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25)

 

 

Pakeitimai:

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. VIII-346, 97.06.30, Žin., 1997, Nr.66-1611 (97.07.11)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. VIII-924, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2895 (98.12.02)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. IX-283, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001 05 09)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 2, 4, 7, 8, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 29, 37, 40, 42, 44, 47 STRAIPSNIŲ IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 17(1) STRAIPSNIU BEI 57 IR 58 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 3, 8, 11, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. IX-2328, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4318 (2004-07-27)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 14, 16 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 17(1), 18 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 7, 8, 13, 14, 18 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 8(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Įsigaliojus šiam įstatymui, įmonėms, turinčioms nustatyta tvarka išduotas kelių transporto veiklos licencijas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas licencijas, leidžiama verstis veikla iki licencijoje nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. gruodžio 3 d., jeigu įmonė atitinka reikalavimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos licencijų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi kortelės, galiojusios šio įstatymo įsigaliojimo dieną, prilyginamos leidimams vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi ir galioja, neatsižvelgiant į jose nurodytą terminą, tol, kol galiojimas nebus panaikintas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka.

Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. gruodžio 4 d.

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 7, 26, 46, 47, 49, 51 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 21, 56 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. XII-504, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3775 (2013-07-13)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

  1. XII-1574, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05688

LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2015-04-15)

  1. trapinskiene@lrs.lt

 

IOS ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 3, 8, 11, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2328, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4318 (2004-07-27)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 14, 16 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 17(1), 18 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 7, 8, 13, 14, 18 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 8(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Įsigaliojus šiam įstatymui, įmonėms, turinčioms nustatyta tvarka išduotas kelių transporto veiklos licencijas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas licencijas, leidžiama verstis veikla iki licencijoje nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. gruodžio 3 d., jeigu įmonė atitinka reikalavimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos licencijų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi kortelės, galiojusios šio įstatymo įsigaliojimo dieną, prilyginamos leidimams vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi ir galioja, neatsižvelgiant į jose nurodytą terminą, tol, kol galiojimas nebus panaikintas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka.

Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. gruodžio 4 d.

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 7, 26, 46, 47, 49, 51 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 21, 56 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-504, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3775 (2013-07-13)

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1574, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05688

LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2015-04-15)

  1. trapinskiene@lrs.lt